- šventvietė
- šveñtvietė sf. (1) K, BŽ507, Rtr, NdŽ, KŽ; N, L, LL243, EncV257 šventa vieta: Dievų norus pranašavo šventvietės seni tarnai Vd. Išdraskė šventvietes visas P.Vaič. Medininkuose buvusi didelė žemaičių šventvietė rš. | prk.: Mes nenusiminkime! Nors tautos dvasios atgaivinimo šventvietės – sodžiaus knygynai – išardyti Pt.
Dictionary of the Lithuanian Language.